Nikolajus įeina pro langus

Tuesday, November 28, 2017

Kalėdų Senelis ateina pro langus

Virš tolimos Laplandijos brėško aušra.
Ar kada susimąstėte, kur yra Laplandija? Ką mes čia dažniausiai valgome? Ką veikiame po darbo?
Lažinuosi, kad ne. Tik neapgaudinėk. Aš puikiai žinau visus tavo darbus. Juk aš Kalėdų Senelis. Taip, teisingai išgirdote. ŠVENTOS KALĖDOS.
Ar manėte, kad manęs nėra? Na, aš egzistuoju. Puikus darbas, ar ne? Turiu barzdą (dabar ji madinga), man nereikia vargti sporto salėje (pilvas – sveikintinas) ir man nesunku nuspręsti, ką apsirengti į darbą. Be to, daug laiko praleidžiu lauke, skraidau po pasaulį, ir kažkas visada palieka man ant stalo medaus sumuštinį ir šilto pieno.
Ką? Kad elfai keisti? Kas tu toks, maloni komanda. Jie šiek tiek ginčijasi, bet mes galime tai padaryti kartu. Reikia rinkti laiškus, ruošti dovanas, patikrinti, ar visi buvo mandagūs.
Šiaurės elniai? Kad Rudolfo raudona nosis įtartina? Ir ne, ne kas nors iš šių dalykų. Jis geria tik arbatą, juk vairuoja. Be jo ir kitų berniukų nebūčiau turėjęs laiko skristi aplink pasaulį ir nepavėluoti.
Leiskite man pasakyti, kad blogiausia iš šių kaminų. Spaudžiausi per kažkokį košmarą. Turiu omenyje košmarą. Ankšta, purvina ir tvanku.
Ar jau tas laikas? Šiandien, gruodžio 6 d., turiu skristi. Sveiki, buvo malonu susipažinti.

Taip gražu. Man patinka akimirka, kai skrendame virš žemės. Tos mirgančios lemputės ir spalvingos Kalėdų eglutės. Prieš lipdama ant stogo, akimirką žvilgtelėsiu pro langą. Viskas tylu, visi miega... Bet šis langas gražus; žvakės ant palangės, spalvinga vaza, ir tai tikriausiai nuotrauka... Ir taip gražiai uždengta, skirtingų medžiagų ir spalvų. Palaukite minutėlę. Ar man reikia prisistumti prie to kamino? Galbūt aš galiu matyti pro langą. Juk aš stebuklinga. Taip, tai gera mintis.
Ho Ho Ho

Dienoraštis